Tie, kurie sugalvojo civilizacijos privalumus, yra tikrai nuostabūs padarai. Ne, mes negiriame žmonių giminės, ji ir taip jau gana pasipūtusi. Megapoliai, sudėtingiausias infrastruktūros tinklas ir net žemės ūkis – visa tai yra skruzdėlių nuopelnai, kuriuos mes begėdiškai nuplagijavome. Tačiau net ir dabar žmonija turi ko pasimokyti iš mažyčių nariuotakojų darbininkų. Susipažinkite teleportacijos meistrai – atta skruzdėlės arba kitaip lapkirpės!
Prieš pereinant prie paranormalių dalykų, verta kai ką išsiaiškinti apie pačias skruzdėlytes. Juk mūsų herojai – ne paprasti miško rudukai, beslankiojantys vietiniame parke. Atta skruzdėlės stato didžiulius 15 metrų skersmens ir 6 metrų gylio megapolius! Vieno tokio miesto gyventojų skaičius gali siekti iki 7 milijonų gyventojų! Šį inžinerijos stebuklą galite rasti Pietų Amerikos atogrąžų miškuose.
Darbštūs genijai nesustojo ties milžiniškų konstrukcijų statyba. Dokumentiniuose filmuose turbūt ne kartą matėte, kaip mūsų herojai tvarkingomis eilėmis tempia lapelius į skruzdėlyną. Juk ne veltui jie buvo pavadinti lapkirpėmis skruzdėlėmis. Jei manėte, kad atta skruzdėlės maistą į namus neša, tai iš dalies taip ir yra. Tik nariuotakojai maitinasi ne lapais, o grybais, kuriuos jie augina ir valgo! Atta yra viena iš nedaugelio būtybių planetoje, sėkmingai įvaldžiusių žemdirbystę!
Mes nenagrinėsime visų kastų užsiėmimų išsamiai, tai yra atskiro straipsnio tema. Paminėsime tik, kad kiekvienas skruzdžių šeimos narys atlieka griežtai priskirtą vaidmenį, nuo kurio priklauso kolonijos likimas. Būtent dėl to didelis mechanizmas, vadinamas skruzdėlynu, veikia nepriekaištingai! Visi darbai skirti Karalienės Motinos šlovei, kuri kuria vis naujas darbštuolių kartas.
Jei maži vabzdžiai įvaldė tai, ko mes siekėme tūkstantmečius, šių superprotų teleportacijos galimybė nebeatrodo tokia pasakiška. Be to, jie turi dideles galvas! Tikėtina protingi.
Vienas eksperimentas pasakoja apie antgamtinius lapkirpių sugebėjimus. Kad apsaugotų karalienę, skruzdėlės stato tvirtas kameras. Tokias stiprias, kad ten neįmanoma prasibrauti nei laužtuvu, nei plaktuku. Viena problema. Nepaisant to, kad mūsų ponia yra karalienė ir turi teisę į bet kokį ėjimą, ji negali išeiti. Praėjimai per siauri – jie skirti motinėlės tarnams, kurie ją maitina ir rūpinasi jos vaikučiais.
Grupė stebėtojų nupjovė dalį kameros, kad galėtų stebėti monarchės gyvenimą. Kol kamera lieka atvira arba uždengta stiklo gabalėliu, niekas nevyksta. Tačiau jei tik kelioms minutėms sandariai uždarysite kamerą, motinėlė išnyks!
Be to, ji atsiras gyva ir sveika lygiai tokioje pačioje kameroje kitoje skruzdėlyno pusėje! Ir tai nepaisant to, kad pati karalienė nevaikšto, o ją patalpinti į siaurą skylę, vedančią į karališkuosius dvarus, galima tik dalimis.
Ir, atrodytų, štai – mokslinis atradimas, apversiantis mūsų pasaulį aukštyn kojomis! Vienintelė problema ta, kad aukščiau paminėtas stebuklas aprašytas vienteliame kriptozoologo Aiveno Sandersono darbe. Joks mirmekologas (skruzdžių specialistas) negali patvirtinti šio garbingo „mokslininko“ „stebėto“ tyrimo rezultatų. Tačiau žinia paplito po visą internetą.
Taigi, draugai, bendražygiai, ne visos knygos neša žinių šviesą. Kartais niūri beletristika įtraukia jus į nežinojimo liūną labiau nei RENTV. Be jokios abejonės, lapkirpiai yra neįtikėtinai šaunūs, tačiau iki teleportacijos jiems dar toloka.
Iš rusų kalbos vertė Ilma Kulikauskė