Atta skruzdėlės: Teleportacijos teorija. Tiesa ar melas?

Tie, kurie sugalvojo civilizacijos privalumus, yra tikrai nuostabūs padarai. Ne, mes negiriame žmonių giminės, ji ir taip jau gana pasipūtusi. Megapoliai, sudėtingiausias infrastruktūros tinklas ir net žemės ūkis – visa tai yra skruzdėlių nuopelnai, kuriuos mes begėdiškai nuplagijavome. Tačiau net ir dabar žmonija turi ko pasimokyti iš mažyčių nariuotakojų darbininkų. Susipažinkite teleportacijos meistrai – atta skruzdėlės arba kitaip lapkirpės!

Pasveikinkite nariuotakojus branduolinius fizikus!

Prieš pereinant prie paranormalių dalykų, verta kai ką išsiaiškinti apie pačias skruzdėlytes. Juk mūsų herojai – ne paprasti miško rudukai, beslankiojantys vietiniame parke. Atta skruzdėlės stato didžiulius 15 metrų skersmens ir 6 metrų gylio megapolius! Vieno tokio miesto gyventojų skaičius gali siekti iki 7 milijonų gyventojų! Šį inžinerijos stebuklą galite rasti Pietų Amerikos atogrąžų miškuose.

Dar vienas pranešimas ateiviams
Kiekvienai veiklos rūšiai skruzdėlės turi specialias kameras. Viena kamera – darželiui, kita – karalienei, trečia – šiukšlėms ir t.t.

Darbštūs genijai nesustojo ties milžiniškų konstrukcijų statyba. Dokumentiniuose filmuose turbūt ne kartą matėte, kaip mūsų herojai tvarkingomis eilėmis tempia lapelius į skruzdėlyną. Juk ne veltui jie buvo pavadinti lapkirpėmis skruzdėlėmis. Jei manėte, kad atta skruzdėlės maistą į namus neša, tai iš dalies taip ir yra. Tik nariuotakojai maitinasi ne lapais, o grybais, kuriuos jie augina ir valgo! Atta yra viena iš nedaugelio būtybių planetoje, sėkmingai įvaldžiusių žemdirbystę!

Tokiu būdu lapkirpės skruzdės šimtų metrų spinduliu aplink, surenka iki 20% nukritusių lapų ir suneša juos į savo skruzdėlyną!
Lapus sudeda tam skirtose kamerose, lapai pūva ir ant jų auga grybai. Skruzdėlės valgo šiuos grybus.

Mes nenagrinėsime visų kastų užsiėmimų išsamiai, tai yra atskiro straipsnio tema. Paminėsime tik, kad kiekvienas skruzdžių šeimos narys atlieka griežtai priskirtą vaidmenį, nuo kurio priklauso kolonijos likimas. Būtent dėl ​​to didelis mechanizmas, vadinamas skruzdėlynu, veikia nepriekaištingai! Visi darbai skirti Karalienės Motinos šlovei, kuri kuria vis naujas darbštuolių kartas.

Skirtinga skruzdėlių išvaizda atsiranda dėl skirtingo jų atliekamo darbo. Šis reiškinys vadinamas polimorfizmu. Motinėlė, kareiviai, 3 rūšių darbininkai.

Jei maži vabzdžiai įvaldė tai, ko mes siekėme tūkstantmečius, šių superprotų teleportacijos galimybė nebeatrodo tokia pasakiška. Be to, jie turi dideles galvas! Tikėtina protingi.

Tiesą sakant, tokių didelių galvų reikia, kad pajudintų didžiulius nasrus, kuriais skruzdėlė pjausto lapą.

Vienas eksperimentas pasakoja apie antgamtinius lapkirpių sugebėjimus. Kad apsaugotų karalienę, skruzdėlės stato tvirtas kameras. Tokias stiprias, kad ten neįmanoma prasibrauti nei laužtuvu, nei plaktuku. Viena problema. Nepaisant to, kad mūsų ponia yra karalienė ir turi teisę į bet kokį ėjimą, ji negali išeiti. Praėjimai per siauri – jie skirti motinėlės tarnams, kurie ją maitina ir rūpinasi jos vaikučiais.

Karalienė atrodo baisokai palyginus su darbininkais

Grupė stebėtojų nupjovė dalį kameros, kad galėtų stebėti monarchės gyvenimą. Kol kamera lieka atvira arba uždengta stiklo gabalėliu, niekas nevyksta. Tačiau jei tik kelioms minutėms sandariai uždarysite kamerą, motinėlė išnyks!

Jų motinėlė visai nebloga!

Be to, ji atsiras gyva ir sveika lygiai tokioje pačioje kameroje kitoje skruzdėlyno pusėje! Ir tai nepaisant to, kad pati karalienė nevaikšto, o ją patalpinti į siaurą skylę, vedančią į karališkuosius dvarus, galima tik dalimis.

Norėdami įsitikinti, kad karalienė yra ta pati, eksperimento dalyviai nudažė motinėlę, uždėdami žymę.

Ir, atrodytų, štai – mokslinis atradimas, apversiantis mūsų pasaulį aukštyn kojomis! Vienintelė problema ta, kad aukščiau paminėtas stebuklas aprašytas vienteliame kriptozoologo Aiveno Sandersono darbe. Joks mirmekologas (skruzdžių specialistas) negali patvirtinti šio garbingo „mokslininko“ „stebėto“ tyrimo rezultatų. Tačiau žinia paplito po visą internetą.

Taigi, draugai, bendražygiai, ne visos knygos neša žinių šviesą. Kartais niūri beletristika įtraukia jus į nežinojimo liūną labiau nei RENTV. Be jokios abejonės, lapkirpiai yra neįtikėtinai šaunūs, tačiau iki teleportacijos jiems dar toloka.

Šaltinis

Iš rusų kalbos vertė Ilma Kulikauskė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *